Home > Tradizioni > Usi e costumi > La saggezza dei nonni: Poesie



Lu viccė
Vė sitė mėjė sėntutė dintė a li rrčcchiė stu soprannomė crijusė e sfrėculariéllė, ca tuttė la ggčntė dė li paesė atturnė cė lu ménė appriéssė sčnza scuėrnė? L'utėma votė, ca m' č capėtėtė, no m'ha fattė tantė mėlė, pėcché sopė ciaggė pėnzėtė. Li vėdimė spissė pė la chiazzė crėsciutė, pasciutė e gnucculėtė, comė a quillė ca a Natėlė, doppė na bella spėnnėtė, sė prėpėrė rał, brodė e cėcuriunė cumė appuntė volė la tradizionė: la crčsta pavunazzė e ammucchėtė; l'uėcchiė fatėvė ca non dinnė niéntė; li pénnė sopė lustrė e sottė allurdėtė; la rotė tonnė, quantė a lu trainė, ca accummėgliassė a tuttė si putčssė. Na léggia novė, manchė a farlė appostė, ha decrėtėtė ca pė lorė non c'é chił ppostė. E si accussģ éjė, mė sapitė addicė quantė dė sti viccė hanna fč la valiggė?

Asculė mijė
Tė nė stč accucculėtė sopė a sta 'nchianėtė, 'ncėrchiėtė da lu vvčrdė dė li vvignė a ulivėtė, e da lu corė m'čssė schiéttė e tė lu dichė: " Quantė si bbčllė, Asculė mijė! ". 

L'uėcchiė sė spannė da sopa Pompčjiė, lu castiéllė pėrė na furtézza chiénė. Scėnnénnė da rétė a lu Munėcipiė e accurciannė pė la Funtančllė, stėchė gią da li partė dė lu Sėrpentė, mičzzė a li casarčllė 'ndrėmėndėtė. 

A mėnė manchė lu Campėsantė včcchiė, pė tuttė quill' arvėlicchiė dė pignė, ca juėrnė a juėrnė crčscėnė. Acchiėnė m'alluntėnė da sta vėdutė e, doppė quattė zumpė dintė a la mėzzėnė, arrivė a li murgė sopė a li vianovė. Ché bell'arijė ca sė rėspirė, che spėttaculė ca s'ammirė. 

Lu solė sė struscė sopė a la jumėrė, mė 'ngėcaliscė e sčntė nu dėcrijė, atturnė: Cannčlė, Santaghėtė, Trojė, la tavėla longhė dė la tčrra fuggėnė, la muntagnė spugliėtė dė lu Garghėnė. Sottė mė pčrdė dintė a na calandrčlla turchinė ca mė fėcė 'ndravvėdč da luntėnė la marinė. 

Oggė, cumė a l'ati votė, so scisė finė abbascė Santa Marjiė, nu ragliė sė sčntė da luntėnė, 'n avėtė nu pochė chił vvėcinė. Cumė a tantė suldėtė sparpagliėtė, ca sė rėtirėnė da na battagliė, doppė scapulėtė, li cuntadinė spussėtė dalla fatichė, pė la faccė 'ncazzėtė, na mazzė e la codė dė lu ciuccė mmėnė, ca sė nė tornėnė a la mmasonė. 

Mė nė nchičnghė purė ijė, passannė pė sottė a l'archė dė lu spėdėlė. Na guardėtė a li catėllunė de lu cinėmė, e po', pė li mmėnė dintė a li sacchė, arrivė a chėsė frėsckannė frėsckannė.


Fonte:
-
“Ascoli Satriano, storia, arte, lingua e folclore” di Francesco Capriglione e Potito Mele 1980


Ascoli Satriano, visitando il borgo -  © web design by Piero Pota   ( www.ascolisatrianofg.it )